Vaistingieji augalai
Padma Nervotonin
Sudėtis:
- mombin slyvų vaisiai (Choerospondias axillaris),
- mėlynųjų gvajokų mediena (Guaiacum coulteri Gray),
- plaukuotųjų viršūklių vaisiai (Terminalia chebula),
- kvapiųjų sosiūrijų šaknys (Saussurea costus),
- kvapiųjų muskatmedžių sėklos (Myristica fragrans),
- dvokiančiųjų ferulų derva (Ferula assa-foetida L.),
- kvapiųjų gvazdikmedžių pumpurai (Syzygium aromaticum),
- kapokinių bombakmedžių žiedai (Bombax ceiba L.),
- afrikinių bosvelijų derva (Boswellia carteri),
- vaistinių ožragių sėklos (Trigonella foenum-graecum L.).
/files/images/108910/resized/128x96p/Saussurea costus.jpgSosiūrijų šaknys (Saussurea costus (FALC.) LIPSCHITZ
Sosiūrijos auga net Himalajų aukštikalnėse. Vertinamos šaknų gydomosios savybės. Jos turi stiprių priešuždegiminių savybių. Tibeto medicinoje naudojamos ligoniui sergant karštine, opalige, kai kankina įvairūs uždegimai ar virškinimo sutrikimas, pykinimas. Jų skonis apibūdinamas kaip turintis „aštrų saldžiai gaižų, neutralios potencijos skonį“
/files/images/108935/resized/128x96p/Boswellia carteri.jpgAfrikinių bosvelijų derva (Boswellia carteri)
Afrikinė bosvelija yra aukštas lapuotis augantis Indijoje ir Vidurio Rytuose. Įpjovus medžio žievę, sunkiasi aromatinga derva – olibanum. Ji gerai žinoma dėl savo priešuždegiminių savybių. Moksliniai tyrimai rodo, kad olibanas naudojamas sąnarių uždegimams gydyti, turi nuskausminamųjų savybių. Tradiciškai ši derva manoma turinti „dvasią stiprinančių“ savybių. Dėl šios priežasties ji jau nuo biblijinių laikų naudojama liturginėse apeigose.
/files/images/108938/resized/128x96p/Trigonella foenum graecum.jpgVaistinių ožragių sėklos (Trigonella foenum-graecum L.)
Ožragė senovės Kinų medicinoje buvo plačiai naudojama lengvinti atsikosėjimą, bei gydyti nudegimus. Egipte ji buvo naudojama balzamuojant kūnus. Šiuolaikinė medicina neabejoja ožragės poveikiu mažinant cukraus kiekį kraujyje. Tibeto medicinoje ožragių sėklos naudojamos stabdant viduriavimą, sutrikus Vėjo energijai, skatinat inkstų veiklą, bei gerinant plaučių darbą.
/files/images/108928/resized/128x96p/Asafoetida_mit_Bockshornsamen_1.jpgFerulų derva (Ferula assia-foetida L.)
Ferula kilusi iš Centrinės Azijos. Lengvai įpjaunamos ferulų šaknys išskiria sultis, kurios džiovinamos virsta rusva dervinga mase. Vėliau derva maišoma su ožragių sėklomis. Išdžiuvus, lieka ferulų derva (ferulų rūgštis) ir sudėtingieji angliavandeniai. Eterinių aliejų sudėtyje yra daug sieros junginių, todėl ferulos turi stiprų sodrų kvapą (brandinto sūrio kvapas), kuris pagal Tibeto mediciną turi šildančių savybių. Ferula Europos šalyse naudojama jau daugiau nei 2000 metų. Centrinėje Azijoje ir Indijoje ferula išlaiko labai svarbią vietą tiek prieskoniuose, tiek vaistuose.
/files/images/108916/resized/128x96p/Choerospondias axillaris.jpgMombin slyvų vaisiai (Choerospondias axillaris)
Šie saldūs ir skanūs vaisiai labai populiarūs Himalajų regione. Lapais buvo gydomi akių uždegimai, viduriavimas, net venerinės ligos. Pačios Mombin slyvos auga Nepalo aukštikalnėse. Vaisiai turi kietą kaulą apgaubtą tiršto balto vaisiaus minkštimo, kuris simbolizuoja širdį ir jos skilvelius. Nepalo virtuvėje vaisiai naudojami desertams ir konservavimui. Flavonoidai esantys sudėtyje turi širdį tausojančių savybių.
/files/images/108919/resized/128x96p/Guaiacum coulteri.jpgMėlynųjų gvajokų mediena (Guaiacum coulteri Gray)
Gvajokų mediena - aromatinė, nuo senų laikų naudojama kvepalams ir smilkalams. Kaip vaistas ši žaliava buvo taikoma sergant podagra, reumatu, kvėpavimo ir odos ligomis. Nuovirais skalaujama burna. Tibeto medicinoje gvajokai apibūdinami turintys įtaka „širdies ir gyvenimo tėkmei“.
/files/images/108922/resized/128x96p/Terminalia chebula.jpgPlaukuotųjų viršūklių (Terminalia chebula RETZ) vaisiai
Mirobalanų vaisiai dar vadinami „ilgo gyvenimo“ vaisiais Kinijoje gydymui pradėti naudoti jau prieš 1000 metų. Jais buvo gydomi galvos skausmai, virškinimo, menstruacijų spazmai, hemorojus, žaizdos, gelta. Mirobalanas Tibeto medicinoje yra svarbiausias ingredientas, nes jame manoma jog susilieja visi skoniai. Turėdamas neutralią prigimtį jis sukelia harmonizuojantį poveikį ir yra daugelio Tibeto medicinos receptūrų sudėtine dalimi. Mirobalanas slopina uždegimą ir valo organizmą. Jis būdamas Tibeto Medicinos sistemos simboliu visuose piešiniuose vaizduojamas esantis Medicinos Budos rankoje.
/files/images/108913/resized/128x96p/Syzygium aromaticum.jpgGvazdikmedžių pumpurai (Syzygium aromaticus (L) Merill et L. M. Perry)
Medicinoje naudojami pumpurai, vaisiai ir eteriniai aliejai. Mažina vidurių pūtimą, gerina virškinimą, mažina skausmą ir spazmus. Tibeto medicinoje gvazdikmedžių ruošiniais gydomi Vėjo energijos sutrikimai, reumatas, uždegimas, kvėpavimo takų ligos. Išdžiovinti gvazdikmedžių žiedynai turi stiprų aromatą, saldų kvapą ir deginantį skonį. Gvazdikėliai gali turėti iki 15 proc. eterinių aliejų. Dėl savo žiedyno formos, pavadinimas kildinamas iš lotyniško clavus – nagas.
/files/images/108925/resized/128x96p/Mystica fragnans.jpgKvapiųjų muskatmedžių sėklos (Myristica fragrans)
Muskato riešutas nėra riešutas, tai panašaus į persiką vaisiaus - vidinis branduolys. Jis turi aromatingą, aitrų šiltą skonį ir harmonizuoja rLung energiją t.y. „vėją širdyje“. Muskatmedžio riešute yra 10 proc. eterinių aliejų. Muskatmedis natūraliai kilęs iš Bando salos (mažame Rytų Indonezijos archipelage). Pagrindiniai muskato riešuto eksportuotojai Indonezija ir Grenada.
/files/images/108932/resized/128x96p/Bombax ceiba.jpgBombakmedžių žiedai (Bombax ceiba L.)
Bombakmedis yra aukštas lapuotas medis vadinamas Salmalia malabarica, augantis Indijoje, Birmoje ir ŠriLankoje. Šakelių galuose išsprogę raudoni žiedai matomi iš labai toli. Pumpurai turi eterinių aliejų ir naudojami liaudies medicinoje žarnyno valymui.