Vaistingieji augalai
Padma Circosan
Į PADMA CIRCOSAN sudėtį įeina dvidešimt vaistingųjų augalų ekstraktų, natūralaus kamparo ir kalcio sulfato. Tibetiškų vaistų išskirtinis ypatumas yra tas, kad jų sudėtyje esančių įvairių medžiagų derinių poveikis švelnus, specifinis ir nesukelia nepageidaujamų reakcijų. Tibetiškų vaistų receptūros pagrįstos sudėtinga derinimo sistema, viena vaistažole tibetiečiai negydo.
Gamybai naudojamos tik geriausios kokybės vaistažolės, kurių sudėtyje yra visos tam tikram augalui būdingos veikliosios medžiagos. Vaistažolių tiekimui, auginimui ir rinkimui taikomi griežti reikalavimai.
Vaistažolės malamos ir suspaudžiamos į tabletes laikantis moderniausių farmacijos normų ir reikalavimų. Tiriant vaisto kokybę, atliekama per dvidešimt įvairiausių laboratorinių tyrimų. Tabletėms sutvirtinti naudojamos pagalbinės natūralioje gamtoje randamos medžiagos.
Dauguma vaistažolių auginamos plantacijose Šveicarijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Italijoje, Izraelyje ir Himalajų regione. Kitos vaistažolės auga įvairiose Europos, Indijos ir Centrinės Amerikos regionuose.
SUDĖTIS
Vienoje PADMA CIRCOSAN tabletėje yra:
- 20 mg saldžiųjų belų (Aegle marmelos L.) CORREA vaisių,
- 25 mg kvapiųjų pimentų (Pimenta dioica L.) MERR. vaisių,
- 15 mg paprastųjų sinavadų (Aquilegia vulgaris L.) žolės,
- 5 mg vaistinių medetkų (Calendula officinalis L.) žiedų,
- 30 mg tikrųjų kardamonų (Elettaria cardamomum L.) MATON) vaisių,
- 12 mg gvazdikmedžių (Syzygium aromaticus (L) Merill et L. M. Perry) žiedų,
- 40 mg daginių sosiūrijų (Saussurea costus (FALC.) LIPSCHITZ) šaknų,
- 10 mg kvapiojo imbieručio (Kaempferia galang L.) šakniastiebių,
- 6 mg sėjamųjų salotų (Lactuca sativa var.capitata L.) lapų,
- 40 mg islandinių kerpenų (Cetraria islandica (L.) Acharius s.l.) gniužulų,
- 15 mg saldymedžių (Glycyrrhiza glabra L.) šaknų,
| - 35 mg kininių melijų (Melia azadirachta L.) vaisių,
- 30 mg mirobalanų (Terminalia chebula RETZ) vaisių,
- 15 mg siauralapių gysločių (Plantago lanceolata L.) lapų,
- 15 mg rūgčių takažolių (Polygonum aviculare L.) žolės,
- 15 mg auksinių sidabražolių (Potentilla aurea L.) žolės,
- 30 mg raudonųjų santalų (Pterocarpus santalinus L.) medienos,
- 10 mg širdalapių sidų (Sida cordifolia L.) žolės,
- 1 mg mėlynųjų kurpelių (Aconitum napellus L.) gumbų,
- 10 mg vaistinių valerijonų (Valerianae officinalis L.) šaknų,
- 20 mg kalcio sulfato,
- 4 mg D-kamparo.
|
/files/images/108837/resized/128x96p/Pterocarpus santalinus.jpgRaudonųjų santalų (Pterocarpus santalinus L.) mediena
Ajurvedos medicinoje ši kvapni mediena buvo naudojama gydant žaizdas ir bėrimus. Pastebėta, jog ji turi „šaldančių“ savybių, puikiai mažina uždegimą ir galvos skausmą. Nuoviru gydoma net lėtinė dizenterija.
/files/images/108840/resized/128x96p/Sida cordifolia.jpgŠirdalapių sidų (Sida cordifolia L.) žolė
Tai vienas seniausių vaistinių augalų Indijoje. Gydymui naudojamos visos šio augalo dalys. Geriausiai žinomas poveikis – priešuždegiminis, , antioksidacinis, gliukozės kiekį kraujyje mažinantis. Ekstraktas iš šio vaistingo augalo įtakoja širdies darbą ir kraujo spaudimą. Ajurvedos medicinoje šis augalas naudojamas regeneracijai ir širdies stiprinimui.
/files/images/108843/resized/128x96p/Valeriana officinalis (2).jpgVaistinių valerijonų (Valerianae officinalis L.) šaknys
Valerijono gydančios savybės aprašytos jau senovės Graikijoje, nors dabar geriausiai žinomas šio augalo raminantis poveikis aprašytas tik 17 amžiuje. Tai vienas įdomiausių vaistinių augalų, žinomas dėl miegą gerinančių savybių. Veikia raumenis atpalaiduojančiai ir mažina spazmus. Tibeto medicinoje valerijonas naudojamas lėtinėms ligoms, uždegimams ir infekcijoms mažinti, esant patinimams ir karščiuojant, kasos ir skrandžio spazmams gydyti.
/files/images/108846/resized/128x96p/Cinnamomnum camphora.jpgD-kamparas
Kamparas naudojamas preparatuose kuriais gerinamas širdies darbas, mažinamas galvos svaigimas, gerinama kraujotaka arba ūmiais peršalimo atvejais. Pagal Tibeto mediciną kamparas turi vėsinančių savybių, didina Vėjo energiją, veikia priešuždegimiškai.
/files/images/108792/resized/128x96p/Pimenta dioica.jpgKvapiųjų pimentų (Pimenta dioica (L.) MERR. vaisiai
Auga Centrinėje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, bei Indijoje. Savo skoniu primena gvazdikėlių, muskato, pipirų ir cinamono skonį. Vaisiai naudojami gydant virškinimo sutrikimus, mažinant reumatinius ir neuralginius skausmus. Tibeto medicinoje naudojamas „šalčio“ sutrikimams, kurie pasireiškia kepenų ir skrandžio veiklos sutrikimais.
/files/images/108797/resized/128x96p/Aquilegia vulgaris (2).jpgPaprastųjų sinavadų (Aquilegia vulgaris L.) žolė
Sinavadų žolės gydomosios galios gerai žinomos jau nuo Romos imperijos laikų, nors detalių aprašymų sulaukiame tik viduramžių šaltiniuose. Gydymui naudojamos šaknys, lapai ir sėklos. Tyrimai rodo, jog šis augalas veikia tausojančiai kepenis, turi antimikrobinių ir antimutageninių savybių. Tibeto medicinoje sinavadų žolė naudojama esant Vėjo energijos sutrikimams, nes reguliuoja kraujotaką.
/files/images/108800/resized/128x96p/Calendula.jpgVaistinių medetkų (Calendula officinalis L. ) žiedai
Pirmieji šaltiniai kuriuose minimos medetkos siekia 12 amžių. Viduramžiais jos skiriamos gydant karpas, įkandus gyvūnui, vėliau - gydyti vėžį. 19 amžiuje pastebėtas medetkų poveikis skatinantis greitą žaizdų gijimą, jos skiriamos sutrikus mėnesinėms, jei blogai virškina. Šiuolaikiniai tyrimai įrodo, jog medetka pasižymi antimikrobiniu ir antivirusiniu veikimu, teigiamai veikia imunitetą, gerina žaizdų gijimą. Tibeto medicinoje medetkos naudojamos atstatant pažeistus limfos „kanalus“.
/files/images/108803/resized/128x96p/Elettaria cardamomum (2).jpgTikrųjų kardamonų (Elettaria cardamomum (L.) MATON) vaisiai
80 proc. kardamono yra išauginama Indijoje. Jo gydomosios savybės: mažina vidurių pūtimą, veikia prieš virusus ir bakterijas, skatina tulžies išsiskyrimą. Tibeto medicinoje kardamonai naudojami esant „inkstų šalčiui“, apetito stokai, skrandžio sutrikimams. Kardamonas – vienas dažniausiai sutinkamų ingredientų Tibeto medicinos receptūrose.
/files/images/108806/resized/128x96p/Syzygium aromaticum.jpgGvazdikmedžių (Syzygium aromaticus (L) Merill et L. M. Perry) žiedai
Medicinoje naudojami pumpurai, vaisiai ir eteriniai aliejai. Mažina vidurių pūtimą, gerina virškinimą, mažina skausmą ir spazmus. Tibeto medicinoje gvazdikmedžių ruošiniais gydomi Vėjo energijos sutrikimai, reumatas, uždegimas, kvėpavimo takų ligos.
/files/images/108809/resized/128x96p/x Saussurea costus.jpgDaginių sosiūrijų (Saussurea costus (FALC.) LIPSCHITZ) šaknys
Šis augalas auga net Himalajų aukštikalnėse. Vertinamos šaknų gydomosios savybės.
Jos turi stiprių priešuždegiminių savybių. Tibeto medicinoje naudojamos ligoniui sergant karštine, opalige, kai kankina įvairūs uždegimai ar virškinimo sutrikimas.
/files/images/108812/resized/128x96p/Kaempferia Galanga.jpgKvapiojo imbieručio (Kaempferia galang L.) šakniastiebiai
Tradiciškai Azijoje naudojami hipertenzijai, kosuliui, kvėpavimo takų infekcijoms gydyti, karščiavimui ir depresijai mažinti, reumatui. Vėliau ištirtas ir antioksidacinis jų poveikis kraujagyslėse. Tibeto medicinoje naudojamas esant Vėjo energijos sutrikimui, norint ištirpdyti kraujo krešulius.
/files/images/108815/resized/128x96p/Lactuca sativa.jpgSėjamųjų salotų (Lactuca sativa var.capitata L.) lapai
Vaistams naudojami džiovinti lapai ir sėklos. Tyrimai rodo, kad sėjamosios salotos teigiamai veikia širdį, veikia raminančiai, mažina spazmus. Tibeto medicinoje sėjamosios salotos naudojamos esant Tripa energijos sutrikimams ypač nervų, tulžies pūslės sutrikimams ir galvos skausmui gydyti.
/files/images/108818/resized/128x96p/Cetroria Islandica.jpgIslandinių kerpenų (Cetraria islandica (L.) Acharius s.l.) gniužulai
Gerai žinomas kerpenų raminantis ir antimikrobinis veikimas naudojamas vaistuose nuo kosulio, burnos ir gerklės uždegimams mažinti. Tibeto medicinoje kerpenos naudojamos karščiavimui mažinti, nes tikima turinčios „vėsinančių“ savybių.
/files/images/108821/resized/128x96p/Glycyrrhiza glabra.jpgSaldymedžių (Glycyrrhiza glabra L.) šaknys
Saldymedžio šaknies ekstraktas gerai žinomas gydant kosulį, lengvinant gastritą. Tibeto medicinoje saldymedžio šaknys sutinkamos daugelyje receptūrų skirtų kvėpavimo takų ligoms, sutrikus Vėjo energijai.
/files/images/108824/resized/128x96p/Melia fructus.jpgKininių melijų (Melia azadirachta L.) vaisiai
Vaistams naudojami medžių lapai, šakos, vaisiai ir sėklos. Veikia priešuždegimiškai, mažina karščiavimą. Tibeto medicinoje melijų lapais dar gydomas sumažėjęs apetitas ir odos ligos. Sėklų aliejumi mažinamas karščiavimas.
/files/images/108827/resized/128x96p/Terminali chebula.jpgMirobalanų (Terminalia chebula RETZ) vaisiai
Mirobalanų vaisiai dar vadinami „ilgo gyvenimo“ vaisiais Kinijoje gydymui pradėti naudoti jau prieš 1000 metų. Juo buvo gydomi galvos skausmai, virškinimo, menstruacijų spazmai, hemorojus, gydomos žaizdos, gelta. Šiuolaikiniai tyrimai rodo, jog mirobalano vaisiai turi antioksidacinį, cholesterolį mažinantį poveikį, veikia tonizuojančiai širdį, imunomoduliacinis ir antibakterinis poveikis įtakoja aterosklerozės pažeidimus organizme, veikia atstatančiai.
/files/images/108830/resized/128x96p/Plantago lanceolata.jpgSiauralapių gysločių (Plantagos lanceolata L.) lapai
Viduramžiais buvo naudojami šlapimo pūslės, kepenų ligoms gydyti, podagros ir reumato atvejais, įkandus vabzdžiams ar esant akių infekcijai. Tradicinės medicinos šaltiniuose gyslotį siūloma naudoti susižeidus. Ištyrus gysločio gydomąsias savybes buvo apibendrinta, jog šis augalas veikia tausojančiai kepenis, įtakoja kraujo krešėjimą. Tibeto medicina šį augalą naudoją inkstų ir šlapinimosi problemoms spręsti.
/files/images/108834/resized/128x96p/Potentilla Aurea (2).jpgAuksinių sidabražolių (Potentilla aurea L.) žolė
Sidabražolė populiari Europoje gydant žaizdas ir uždegimą. Sidabražolės arbata gydomas viduriavimas, skalaujama gerklė, mažinamas dantenų uždegimas. Tibeto medicinoje gydomos visos „krūtinėje esančios“ ligos: plaučių, krūtinės, virškinimo sutrikimai, atsirandantys sutrikus Vėjo energijai.